D.U.K
Dažniausiai mums užduodami pacientų klausimai
BENDRI KLAUSIMAI:
TLK skiriamą kompensaciją dantų protezavimui gali gauti senjorai, neįgalumą turintys pacientai, vaikai iki 18 metų bei asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos. Daugiau informacijos apie finansavimą galite rasti paspaudę čia.
Taip, kartu su mūsų partneriu „Inbank“ siūlome lizingo paslaugą, kuri leidžia mokėjimą atidėti ir išskaidyti į patogias dalis itin palankiomis sąlygomis. Plačiau apie lizingo sąlygas sužinosite paspaudę čia arba susisiekę su mumis telefonu arba el. paštu.
Mūsų klinikoje teikiamų paslaugų kainas galite sužinoti viešai skelbiamame kainininke, kurį galite rasti paspaudę čia. Tiksli jūsų gydymo kaina bus nustatyta po gydytojo konsultacijos, įvertinus jūsų individualią situaciją.
Dantų implantacija:
Implantų gijimo procesas dažniausiai užtrunka 3-4 mėnesius. Kai kuriais atvejais, laukiant, kol implantai pilnai prigis, prie jų galima pritvirtinti laikiną protezą, padedantį atkurti estetinę funkciją.
Dantų implantacija atliekama taikant vietinę nejautrą ir yra visiškai neskausminga. Po implantacijos procedūros yra skiriami skausmą malšinantys vaistai, todėl diskomfortas po implantacijos yra visiškai nejaučiamas arba labai minimalus.
Implantais atkurtų dantų pojūtis yra artimiausias nuosaviems dantims. Implantai leidžia valgyti, šypsotis ar kalbėti nejaučiant jokio diskomforto.
Priklausomai nuo implantą supančių audinių būklės, kartais į šalinamo danties vietą iš karto, tos pačios procedūros metu, galima įsriegti ir implantą. Ši procedūra vadinama vienmomente implantacija. Verta paminėti ir tai, kad kai kuriais atvejais prie įsriegto implanto galima iš karto pritvirtinti ir laikiną vainikėlį.
Implantų neprigijimas pasitaiko ypatingai retai. Mūsų odontologijos klinikoje naudojamų dantų implantų prigijimo rodikliai siekia 99%. Jei visgi nutiktų taip, kad implantas neprigytų – šis yra pašalinamas ir, kaului sugijus, nemokamai pakeičiamas nauju.
Dantų protezavimas:
Netekus net ir vieno danties sumažėja kramtymo efektyvumas ir mažėja arba yra prarandamas sąkandžio stabilumas. Į prarastų dantų vietą pradeda migruoti kiti dantys, jiems tenka didesnis kramtymo krūvis – dėl šių priežasčių jie gali greičiau dilti ar išklibėti, atsiranda rizika ateityje prarasti ir juos. Taip pat, netekus didesnio kiekio dantų, gali atsirasti virškinimo problemų (kadangi maistas yra smulkinamas neefektyviai), žandikaulio sąnario skausmų, deformuotis sąkandis ar net veido bruožai.
Nors danties protezavimas po endodontinio gydymo yra būtinas ne visada, tačiau, jei gydytojas rekomenduoja – dantį protezuoti yra būtina. Dažniausiai endodontiškai gydyti dantys būna stipriai pažeisti dar prieš patį kanalų gydymą, todėl neretai jie būna silpni. Protezavimas po endodontinio gydymo padeda sumažinti dantų ar jų šaknų lūžių riziką, bei sukuria papildomą apsauginį barjerą, neleidžiantį kanalui infekuotis pakartotinai.
Mūsų odontologijos klinikoje atliekamas ne tik tradicinis, bet ir skaitmeninis dantų protezavimas. Tokiu atveju dantų atspaudai nėra imami – paciento dantys yra skenuojami moderniu intraoraliniu 3D skeneriu, o tai dažniausiai padeda ne tik išvengti pykinimo ar kitų nemalonių pojūčių, bet ir užtikrina tikslesnę ir greitesnę procedūrą.
Dantų plombavimas:
Plombavimo procedūra nėra skausminga – ji atliekama vietinėje nejautroje, todėl pacientai plombavimo metu jokio diskomforto nejaučia.
Dažniausiai plombos tarnauja nuo 5 iki 10 metų, tačiau jų ilgaamžiškumui įtakos turi paciento burnos higienos įgūdžiai. Jei jie geri – plomba gali tarnauti ilgiau, jeigu blogi – trumpiau.
Po danties plombavimo nuolatine kompozicine plomba rekomenduojama nevalgyti tik iki tol, kol praeis nejautros sukeltas veido ir burnos audinių tirpimas.
Šaknų kanalų gydymas:
Nors danties protezavimas po endodontinio gydymo yra būtinas ne visada, tačiau, jei gydytojas rekomenduoja – dantį protezuoti yra būtina. Dažniausiai endodontiškai gydyti dantys būna stipriai pažeisti dar prieš patį kanalų gydymą, todėl neretai jie būna silpni. Protezavimas po endodontinio gydymo padeda sumažinti dantų ar jų šaknų lūžių riziką, bei sukuria papildomą apsauginį barjerą, neleidžiantį kanalui infekuotis pakartotinai.
Endodontinis pergydymas yra jau anksčiau gydytų kanalų gydymas iš naujo. Dažniausiai atliekamas tada, jeigu dantis buvo nekokybiškai gydytas anksčiau, arba dėl restauracijos nesandarumo atsiradus pralaidumui į jau gydytus šaknies kanalus.
Jeigu periodiškai ar sukandus nuolat maudžia jau anksčiau endodontiškai gydytą dantį – yra tikimybė, jog ligą sukėlusi infekcija atsinaujino arba nebuvo pilnai išgydyta pirmojo gydymo metu. Tokiu atveju, dantį gali tekti pergydyti.
Estetinis plombavimas:
Prieš estetinio plombavimo atlikimą yra būtina atlikti profesionalios burnos higienos procedūrą. Esant paciento pageidavimui – ir dantų balinimą.
Po estetinio plombavimo pirmomis dienomis patartina nevartoti dažančių gėrimų bei maisto produktų, pavyzdžiui: juodos arbatos ir kavos, raudono vyno, burokėlių.
Po estetinio plombavimo rekomenduojama dantis valyti minkštu šepetelių bei vengti abrazyvių (šiurkščių) balinančių pastų, kadangi jos gali braižyti plombų paviršių ir suteikti estetiniam plombavimui matinę išvaizdą. Taip pat, kas 6-12 mėnesių rekomenduojama atlikti estetinio plombavimo plombų poliravimą.
Dažniausiai vieno danties estetinis plombavimas yra atliekamas per vieną valandą, tad bendra vizito trukmė priklauso nuo to, kiek dantų yra plombuojama. Dažniausiai estetinis plombavimas yra atliekamas per vieną procedūrą, tačiau kartais būna skiriamas papildomas vizitas plombavimo korekcijai ir galutiniam plombų išpoliravimui.
Estetiniam plombavimui beveik niekada nėra reikalingas šlifavimas, tad savi danties audiniai nebūna pažeidžiami, tik kartu pakeičiamos senos plombos ar nulyginami nudilimų, nuskilimų kraštai.
Dantų balinimas:
Po dantų balinimo rekomenduojama 3 paras vengti dažančių maisto produktų ir gėrimų: kavos, arbatos, raudono vyno, dažančių maisto produktų. Taip pat rekomenduojama nerūkyti.
Balinant dantis LED lempa dažniausiai pasiekiami itin geri rezultatai, tačiau galutinis kiekvieno paciento balinimo rezultatas priklauso nuo daugelio individualių faktorių: įgimto danties atspalvio, amžiaus, žalingų įpročių, bei danties struktūros ir emalio storio.
Profesionaliai atliekamas dantų balinimas yra saugi kosmetinė odontologinė procedūra. Laikantis visų rekomendacijų – dantys nėra pažeidžiami.
Dantų tiesinimas kapomis:
Dantų tiesinimo kapos nėra visiškai nematomos, tačiau jos yra visiškai skaidrios bei gerai priglunda prie dantų, o ant dantų dedamos laikinos plombos („attachmentai“) yra priderinamos prie danties natūralios spalvos, todėl kapos aplinkiniams yra beveik nepastebimos.
Dantų tiesinimas ORDOLINE kapomis, dažniausiai skirtingai nei breketais, yra neskausmingas, kadangi dantys yra veikiami švelnios ir laipsniškos jėgos. Nors po kapų pakeitimo galima nedidelė įtampa pirmosiomis valandomis, tačiau ji greitai atslūgsta.
Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad gydymas tiesinimo kapomis yra brangesnis už gydymą breketais, tačiau dažniausiai tiesinimas kapomis kainuoja praktiškai tiek pat, o kartais net ir pigiau nei tiesinimas breketais. Tiesinimas breketais dažnai gali pasirodyti pigesnis dėl to, nes yra neįvertinama, jog pradedant gydymą yra mokama tik už breketų uždėjimą, tačiau vėliau kainuoja visi papildomi vizitai, paveržimai, medžiagos bei breketų nuėmimas – dėl to neretai tikslios gydymo breketais kainos beveik neįmanoma nustatyti. Tuo tarpu tiesinant dantis kapomis dažniausiai visa gydymo kaina yra žinoma dar prieš pradedant gydymą.
Skirtingai nei gydymas breketais, dantų tiesinimas kapomis neturi įtakos burnos higienai ir dantų išsivalymui, kadangi kapas galima bet kada išimti. Be to – kapos, priešingai nei breketai, nedidina apnašų kaupimosi ant dantų.
BURNOS HIGIENA IR PROFILAKTIKA:
Kai kuriais atvejais, ypač tada, kai akmenų ir apnašų būna daug, po burnos higienos galimas trumpalaikis padidėjęs dantų jautrumas ar dantenų kraujavimas. Dažniausiai šie nemalonūs pojūčiai dingsta per 2-3 dienas po procedūros. Po profesionalios burnos higienos atsiradus padidėjusiam jautrumui, rekomenduojama švelniai valyti dantis minkštu šepetėliu, naudoti jautriems dantims skirtą pastą.
Nors dažniausiai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti 2 kartus per metus, tačiau pacientams, kurie serga periodontitu (parodontoze), nešioja ortodontinius aparatus (pvz.: breketus) ar turi burnoje senų netikslių protezų, rekomenduojama burnos higieną atlikti dažniau – 3-4 kartus per metus.
Reguliariai laiku neatliekant burnos higienos per ilgą laiką susikaupę akmenys gali sukelti dantenų uždegimą, kuris vėliau gali progresuoti į žandikaulio kaulo nykimą sukeliantį periodontitą (parodontozę), o dėl šio proceso atsiranda rizika prarasti dantis.
Burnos higienos procedūra yra atliekama ir mažiesiems pacientams, kurie jau turi išdygusius dantis. Profesionali burnos higiena vaikams yra ypač svarbi, kadangi dažniausiai jų dantų valymosi įgūdžiai yra prastesni nei suaugusiųjų, be to – periodiškai atliekama procedūra padeda formuoti teigiamą vaikų požiūrį į burnos higienos ir sveikatos svarbą.
Burnos chirurgija:
Po dantų rovimo rekomenduojama 2 valandas nevalgyti ir negerti, stengtis pirmąją parą nerūkyti, nevalgyti karšto maisto ir negerti karštų skysčių, neskalauti burnos, vengti didelio fizinio aktyvumo, kramtyti kita, nei buvo šalintas dantis, puse. Esant skausmui, rekomenduotina vartoti vaistus nuo skausmo, pašaldyti.
Visos chirurginės procedūros atliekamos vietinėje nejautroje, kurios dažniausiai visiškai pakanka išvengti nemalonių pojūčių procedūrų metu.
Protinių dantų šalinti nereikia, jeigu jie yra taisyklingai išdygę, dalyvauja kramtyme, nekelia komplikacijų kitiems dantims ir yra nesunku juos kokybiškai kasdien išvalyti. Tačiau dažniausiai protiniai dantys dygsta netaisyklingai ir lemia nuolatinį greta esančių audinių uždegimą, sąkandžio (ortodontines) problemas, gretimų dantų pažeidimus ar tiesiog sunkina kasdienę burnos higieną – tokiais atvejais juos šalinti būtina.
PERIODONTOLOGIJA:
Periodontito gydymas, priklausomai nuo to, kiek pažengusi yra liga, gali būti skirstomas į:
- nechirurginį – jis taikomas tada, kai liga dar nėra stipriai pažengusi ir dantenų kišenės yra sąlyginai negilios. Mažai invazyvaus gydymo metu pašalinamos infekcijos priežastys (akmenys ir apnašos), gydomi uždegimiški minkštieji audiniai.
- chirurginį – taikomas tada, kai diagnozuojamos labai gilios kišenės ir yra stipriai pažeistas žandikaulio kaulas. Chirurginių procedūrų metu šalinami giliai esantys dantų akmenys, atliekama dantenų plastika.
- palaikomąjį – atliekamas profilaktiškai, stabilizavus jau anksčiau buvusią ligą. Šis gydymas padeda užtikrinti, kad aktyvi parodontozė neatsinaujintų ir žandikaulio kaulas nebūtų pažeidžiamas toliau.
Laiku negydant parodontozės galimas savaiminis dantų – dantys iškliba ir iškrenta. Be to – stipriai nutirpus žandikaulio kaului sudėtingėja dantų atstatymo (implantacijos ir protezavimo) procedūros, gydymas gali trukti ilgiau ir kainuoti brangiau.
Nors pats periodontitas nėra paveldima liga (pagrindinė jos priežastis vis tiek yra nepakankama burnos higiena ir dantų akmenys), tačiau gali būti paveldimas didesnis polinkis į periodonto ligas. Tokiu atveju, nesilaikant tinkamo burnos higienos režimo, parodontozė gali išsivystyti ir progresuoti greičiau.
VAIKŲ DANTŲ GYDYMAS:
Pirmą kartą apsilankyti pas odontologą rekomenduojama išdygus pirmiesiems dantims – gydytojas įvertins ne tik jų būklę, bet ir bendrą dantų dygimo eigą, apmokys tinkamai prižiūrėti vaiko dantis. Be to, nuo pat ankstyvos vaikystės formuojamas tinkamas požiūris į dantų gydymą bei į vizitus pas odontologą vėliau padeda išvengti dantų gydymo baimės.
Pieninius dantis gydyti taip pat reikia, kadangi po kiekvienu pieniniu dantimi slepiasi nuolatinio danties užuomazga. Laiku negydomas pieninio danties pažeidimas išplitus infekcijai gali sukelti ir nuolatinio danties užuomazgos pažeidimą, bei taip sutrikdyti jos vystymąsi bei dygimą.
Bruksizmo gydymas:
Dažniausiai apie bruksizmą signalizuoja fiziniai pojūčiai ir pokyčiai: skausmas žandikaulio sąnario ar galvos srityje, kramtomųjų ir veido raumenų įtampa (ypač po nakties), nusidėvėję dantys, sužemėjęs sąkandis, padidėjęs dantų jautrumas, nuolat skilinėjančios ar iškrentančios plombos.
Negydomas bruksizmas gali sukelti neigiamas pasekmes dantims: jų skilimą, nusidėvėjimą. Dėl to ne tik nukenčia šypsenos estetika, bet ir didėja ėduonies rizika. Nekontroliuojant bruksizmo ilgainiui stipriai padidėja dantų netekimo rizika, gali atsirasti žandikaulio sąnario problemų (traškesys, skausmas).
Kapos nuo bruksizmo yra laikomos vienu veiksmingiausių būdų, padedančių užkirsti kelią bruksizmo sukeliamoms problemoms. Kapos ne tik mechaniškai apsaugo dantis nuo jų trynimosi tarpusavyje, bet ir šiek tiek pakelia sąkandį, taip neleisdamos stipriai įsitempti kramtomiesiems raumenims bei traumuoti žandikaulio sąnarį.
2D IR 3D RENTGENO TYRIMAI:
Mūsų klinikoje visi rentgenologiniai tyrimai atliekami tik pažangiais Europos Sąjungoje sertifikuotais ir minimalią spinduliuotę užtikrinančiais rentgeno aparatais, todėl yra visiškai saugūs.
Kūginio pluošto 3D kompiuterinės tomografijos tyrimas yra itin detalus rentgenodiagnostinis tyrimas, leidžiantis įvertinti paciento dantis, žandikaulį bei veido kaulus trimatėje perspektyvoje. Šis tyrimas leidžia pastebėti net ir smulkiausias problemas, bei yra nepakeičiamas planuojant sudėtingesnį gydymą (implantaciją, protezavimą).